Tai plastikinis modelis, kurį reikia surinkti ir nudažyti. Rinkinyje nėra dažų ir klijų, nebent nurodyta kitaip.
Aprašymas
Masinė „Spitfire“ gamyba prasidėjo 1936 m., o iki 1948 m. buvo pagaminta daugiau nei 20 000 lėktuvų. Tarp daugybės šio pagrindinio Karališkųjų oro pajėgų naikintuvo variantų, Mk.V serija buvo gaminama plačiausiai – pagaminta daugiau nei 6500 vienetų. 1941 m. pradžioje dauguma naikintuvų eskadrilių buvo aprūpintos „Spitfire Mk.I“. Pilotai teikė pasiūlymus dėl patobulinimų, ir buvo dedamos visos pastangos, kad būtų išlaikyti eksploataciniai pranašumai prieš priešininkus. Pagrindinis patobulinimas buvo galingesnio „Merlin“ 45 tipo variklio naudojimas, o versija su mišria ginkluote, susidedančia iš keturių 7,7 mm kulkosvaidžių ir dviejų 20 mm pabūklų, buvo pavadinta „Mk.Vb“. Kai kurie „Mk.Vb“ turėjo nupjautus sparnų galus, kad būtų geriau manevruojama mažame aukštyje. 1942 m. „Spitfire“ skubiai prireikė operacijoms užsienyje. Viena iš geriau žinomų versijų buvo Šiaurės Afrikai paruoštas „Spitfire“, pažymėtas „TROP.“ (tropinis). Siekiant apsaugoti variklį nuo smėlio, virš karbiuratoriaus įsiurbimo angos buvo pritvirtintas „Vokes“ oro filtras. Nors filtras buvo veiksmingas, dėl didelės masės sumažėjo lėktuvo greitis. Problemą išsprendė 103-iasis techninės priežiūros padalinys, dislokuotas Abukire, suprojektavęs mažesnį ir aptakesnį įrenginį, kuris buvo ne mažiau efektyvus. Per visą savo gamybos laikotarpį „Spitfire“ patyrė daugybę smulkių ir stambių pakeitimų ir garbingai tarnavo kiekviename karo fronto ruože.
