Įvertinusi puikią pusiau vikšrinės technikos traukos jėgą ir pravažumą, Vokietijos armijos ginkluotės valdyba 1932 m. nusprendė sukurti šešias karines pusiau vikšrines mašinas, nuo 1 tonos iki didelio 18 tonų traktoriaus. Skirtingoms automobilių gamykloms buvo pavesta sukurti po vieną iš jų.
Miuncheno „Krauss-Maffeir“ ėmėsi 8 tonų pusiau vikšrinės technikos. Kadangi ši įmonė nuo 1928 m. skyrė dėmesį pusiau vikšrinėms mašinoms, jau 1933 m. jie užbaigė prototipą, pavadintą KMm7. Netrukus jis išsivystė į KMm8 ir KMm9, o 1936 m. KMm10 buvo pradėtas gaminti serijiniu būdu. Tik gimus KMm10, 8 tonų pusiau vikšrinė mašina buvo oficialiai pavadinta „Vidutinis 8 tonų traktorius (Sd.Kfz-7)“. Paskutinis gamybos modelis, KMm11, buvo baigtas 1938 m. ir iškart pradėtas gaminti.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo pagaminta apie 1 200 vienetų 8 tonų pusiau vikšrinių mašinų. Vienas iš šių modelių buvo 8 tonų pusiau vikšrinė mašina su 20mm keturvamzdžiu priešlėktuviniu kulkosvaidžiu (Sd.kfz 7/1).
