M7 Priest
NAUJI KLIJUOJAMI GUMINIAI VIKŠRAI – LIPDUKAI 4 VERSIJOMS – SPALVOTŲ INSTRUKCIJŲ LAPAS
RINKINYJE YRA 1 FIGŪRĖLĖ
Antrojo pasaulinio karo metu savaeigė artilerija buvo labai greitai pritaikyta visų kariaujančių šalių. Po novatoriško mobiliosios artilerijos panaudojimo Vokietijos kariuomenėje konflikto pradžioje, poreikis turėti artilerijos pabūklus, kurie būtų tokie pat mobilūs kaip tankų batalionai, tapo visuotinai pripažintas. Sąjungininkai iš pradžių savo pirmuosius savaeigės artilerijos vienetus montavo ant pusiau vikšrinių transporto priemonių, tačiau efektyviausias sprendimas atsirado su M7 Priest pristatymu. Naudojant M3 Lee vidutinio tanko korpusą, M7 buvo apginkluotas 105 mm M2A1 haubica. Pirmą kartą operatyviai jį panaudojo britų kariai 1942 m., kurie jam suteikė „Priest“ (kunigo) pravardę dėl kulkosvaidžio padėties transporto priemonės priekyje, kuri priminė bažnyčios sakyklą. Tvirtas ir patikimas, jis turėjo didelį amunicijos kiekį ir teikė veiksmingą netiesioginę ugnies paramą. Jį naudojo tiek Amerikos kariuomenė, tiek JAV jūrų pėstininkai visuose frontuose viso karo metu.
Tai mastelio plastikiniai modeliai, kuriuos reikia surinkti ir nudažyti. Rinkiniuose nėra dažų ir klijų, nebent nurodyta kitaip.
