Tai plastikinis modelis, kurį reikia surinkti ir nudažyti. Rinkinyje nėra dažų ir klijų, nebent nurodyta kitaip.
Aprašymas
Sukurtas aplink naują 2000 AG „Pratt & Whitney“ radialinį variklį ir naudojantis didžiausią kada nors prie naikintuvo pritvirtintą propelerį, „Vought F4U Corsair“ tapo savo laikų legenda. F4U-1 buvo pirmoji serijinė „Corsair“ versija. Jis turėjo išlenktus sparnus ir rėminį gaubtą su plokščiu viršumi. Tačiau netrukus iškilo daug problemų. Pavyzdžiui, kairiojo sparno smukimas dažnai sukeldavo „Corsair“ nestabilumą tūpimo metu. Kita problema buvo prastas matomumas dėl ilgos nosies ir rėminio gaubto. Todėl buvo pristatytas F4U-1A: kabina buvo pakelta apie septynias colius, rėminis gaubtas pakeistas pusiau burbuliniu dizainu, įrengta aukštesnė uodegos rato atrama. Vėliau buvo pristatytas F4U-1D su skaidriu berėmiu gaubtu geresniam matomumui. F4U-1D taip pat turėjo du pilonus po centrine sparno dalimi, kurie galėjo nešti iki 1000 svarų bombų ir napalmo. Be to, po kiekvienu sparnu buvo galima pritvirtinti 5 colių raketas. Todėl 1944 m. F4U-1D buvo oficialiai dislokuotas kaip pirmasis „Corsair“ serijos lėktuvas, skirtas lėktuvnešiams. Pradedant nuo jūrų pėstininkų eskadrilių VMF-124 ir VMF-213 dislokavimo laive „ESSEX“ pakeliui į Filipinus, F4U-1D buvo naudojamas atakuoti Japoniją kaip pirmoji JAV karinio jūrų laivyno operacija 1945 m. Buvo pagaminta apie 3700 F4U-1D vienetų, ir jis užsitikrino tvirtą poziciją JAV kariniame jūrų laivyne dėl savo patikimumo ir galimybių.
