Tai mastelio plastikiniai modelių rinkiniai, kuriuos reikia surinkti ir nudažyti. Rinkiniuose nėra dažų ir klijų, nebent nurodyta kitaip.
ITALIJOS ORO PAJĖGŲ ORPHEUS ŽVALGYBOS KONTEINERIS – IŠGAUBTAS DANGTIS ŽVALGYBOS FOTO SISTEMAI – 2 ALE 40 „CHAFF“ DISPENSERIAI – SMULKIAI IŠRAIŽYTOS PLOKŠTĖS LINIJOS IR KNIEDĖS – PILNAI DETALIZUOTAS VARIKLIS, KABINA IR AVIONIKOS SKYRIUS – PILNAI DETALIZUOTAS PABŪKLO SKYRIUS SU PILNA M-61 VULCAN SURINKIMO SISTEMA – ATIDARYTI AR UŽDARYTI ORO STABDŽIAI – FOTO-ĖSDINTA PLOKŠTELĖ – 325 DETALĖS – 2 DIDELI LIPDUKŲ LAPAI 8 VERSIJOMS – INSTRUKCIJŲ LAPAS SU SPALVOTAIS PROFILIAIS
„Lockheed F-104 Starfighter“ yra vienas garsiausių naikintuvų aviacijos istorijoje, taip pat vienas iš tų, kurie turėjo ilgiausią eksploatavimo laiką: jo istorija prasidėjo 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir baigėsi kai kurioms oro pajėgoms 2000-ųjų viduryje. Dėl unikalaus korpuso su plonu fiuzeliažu ir labai mažu sparnų plotu šis lėktuvas buvo idealus kaip perėmėjas. Dėka „General Electric J79-GE-11A“ turboreaktyvinio variklio su degikliu traukos, jis galėjo viršyti Mach 2,2 greitį ir pasižymėjo puikiu kilimo greičiu. Tačiau jis nebuvo labai manevringas ir buvo sunkus pilotuoti. F-104G Starfighter buvo gaminamas pagal licenciją keliose Europos aviacijos pramonės įmonėse. Nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio jis tapo standartiniu perėmėju daugeliui NATO šalių, įskaitant Italiją, Vokietiją, Olandiją, Graikiją ir Turkiją. Ginkluotė iš esmės buvo tokia pati, kaip ir ankstesnėse versijose: 20 mm „Vulcan“ patranka ir galimybė po sparnais montuoti oras-oras raketas, bombas arba papildomus kuro bakus, siekiant padidinti lėktuvo veikimo nuotolį. Laikui bėgant, prie tradicinės perėmėjo tarnybos buvo pridėtos žvalgybos užduotys. Todėl F-104G buvo aprūpintas specialiu „Orpheus“ žvalgybos išoriniu konteineriu, kuris davė puikius operacinius rezultatus.
